Kodėl turėtumėte naudoti kalbėtojo žymas?
Į transkripcijas pridėjus kalbėtojo žymas , galima nustatyti, kas konkrečiu metu kalba. Kalbėtojų žymos suteikia pokalbio kontekstą ir padeda lengviau sekti diskusiją. Toliau pateikiama keletas garsiakalbių žymų privalumų:
- Aiškumas: Kai kalba keli kalbėtojai, transkripcija supainioja auditoriją. Naudojant kalbėtojų žymas ir transkripcijoje įrašant kalbėtojų vardus, užtikrinamas aiškumas.
- Priskyrimas: Žymos apie kalbėtojus taip pat padeda priskirti konkrečius teiginius konkrečiam kalbėtojui. Aiškiai nurodyti, kas ką pasakė pokalbyje, yra naudinga, jei yra persiklausymų ir foninio triukšmo.
- Analizė: Kalbėtojo žymos naudojamos kalbos analizės ar kitose NLP programose siekiant nustatyti pokalbio tendencijas ar modelius.
- Prieinamumas: Be to, kalbėtojo žymos taip pat padeda geriau suprasti pokalbį asmenims, kuriems sunku sekti pokalbį be vizualinių ženklų ir negirdimose situacijose.
Kaip į transkripcijai skirtus garso failus pridėti garsiakalbio žymas?
- Klausykitės garso failo: Prieš pridėdami garsiakalbio žymes prie garso failo, turite atidžiai išklausyti įrašą, kad nustatytumėte, kas kalba bet kuriuo metu. Įsidėmėkite, kada kiekvienas kalbėtojas pradeda ir baigia kalbėti, ir pabandykite atskirti skirtingus kalbėtojus pagal jų balsą, toną ir garsą. Perrašykite garso įrašą į tekstą.
- Naudokite garso redagavimo programinę įrangą: Naudokite garso redagavimo programinę įrangą, pvz., „Audacity” arba „Adobe Audition”, kad į garso failą pridėtumėte garsiakalbio žymes. Šiomis programomis galima įterpti žymeklius arba etiketes tam tikrose garso failo vietose ir nurodyti, kada pradeda kalbėti naujas kalbėtojas.
- Įterpkite garsiakalbio žymes: Kiekvieno naujo kalbėtojo eilės pradžioje įterpkite kalbėtojo žymą arba etiketę. Garsiakalbiams atskirti naudokite skirtingas spalvas arba etiketes, pvz., „Garsiakalbis 1”, „Garsiakalbis 2” ir t. t.
- Eksportuokite garso failą: Eksportuokite garso failą kaip naują failą transkripcijai naudojamu formatu, pvz., MP3 arba WAV. Būtinai išsaugokite failą su garsiakalbio žymomis.
- Transkripcijai naudokite pažymėtą garso failą: Eksportavę garso failą su garsiakalbio žymomis, naudokite jį transkripcijai. Garso failą transkribuokite patys arba samdykite profesionalią transkripcijos paslaugą.
Kaip gauti geresnės kokybės transkripcijas?
Transkripcijos ypač naudingos, kai žiūrite arba klausotės turinio užsienio kalba. Štai keletas veiksmų, kurių galite imtis, kad pagerintumėte transkripcijų kokybę.
- Atidžiai klausykitės: Svarbu atidžiai išklausyti garso ar vaizdo įrašą, kad užtikrintumėte, jog užfiksavote visus pokalbio žodžius ir niuansus.
- Naudokite geros kokybės įrašą: Kokybišką įrašą bus lengviau išgirsti ir tiksliai perrašyti pokalbį. Jei įmanoma, naudokite geros kokybės garso įrašymo įrenginį.
- Naudokite laiko žymas: Laiko žymų pridėjimas prie transkripcijos palengvina konkrečių pokalbio dalių paiešką ir padeda užtikrinti tikslumą. Laiko žymos pridedamos reguliariai arba pasikeitus garsiakalbiui.
- Naudokite garsiakalbio žymes: Į transkripciją įtraukę kalbėtojų žymas, lengviau atpažinsite kalbėtojus. Kalbėtojo žymos padeda pateikti pokalbio kontekstą ir atribuciją.
- Ištaisykite klaidas: Baigę pirminę transkripciją, grįžkite atgal ir pataisykite savo darbą. Dukart patikrinkite ir ištaisykite rašybos klaidas.
- Naudokite tinkamą formatavimą: Naudokite aiškias antraštes, įtraukas, tinkamas didžiąsias raides ir tarpus, kad atskirti kalbėtojus ir atskirti skirtingas pokalbio dalis. Sutrumpinimuose ir akronimuose neturėtų būti brūkšnelių ar taškų. Į transkripciją įtraukite klaidingą pradžią ir mikčiojimą, o transkripcijoje vartokite tinkamus daiktavardžius.
- Būkite nuoseklūs: Visoje transkripcijoje naudokite nuoseklų formatavimą ir stilių. Taip bus lengviau skaityti ir užtikrinti tikslumą.
- Atkreipkite dėmesį į skyrybos ženklus: Transkripcijose svarbus kiekvienas kablelis, elipsė, taškas, procentinis ženklas, šauktukas, tarptaškis ir t. t.
Dažnai užduodami klausimai
Žodinė transkripcija – tai transkripcijos rūšis, kai įraše užfiksuojamas kiekvienas žodis ir garsas. Pažodiniame transkripto įraše transkribuojamas kiekvienas pasakytas žodis, įskaitant pauzes, užpildomuosius žodžius, pakartojimus ir nežodinius garsus, pavyzdžiui, juoką, mm-hmm garsus, kosulį ar atodūsį. Pažodinių stenogramų tikslas – tiksliai užfiksuoti pokalbį be jokių interpretacijų, apibendrinimų ar redagavimo.
Rengiant pažodines stenogramas, reikia labai gerų klausymo įgūdžių ir dėmesio detalėms. Transkribuotojai turi gebėti atskirti skirtingus kalbėtojus, sekti pokalbį net tada, kai jis yra perkrautas, ir tiksliai užfiksuoti kiekvieną žodį, garsą ir niuansą.
Pažodiniuose nuorašuose kableliais atsveriama neesminė kalba arba užpildantys žodžiai.
Kalbėtojo žymos – tai kalbėtojo etiketės arba vardai, priskiriami siekiant nustatyti, kas kalba garso ar vaizdo įrašo transkripcijoje. Kai transkribuojate pokalbį, svarbu pridėti kalbėtojo žymas, kad būtų nurodyta, kada vienas kalbėtojas pradeda, o kitas baigia pokalbį.
