Kaip paskaitų pertraukos gali pagerinti mokymąsi?

Kokia pastebėta pertraukų per paskaitas nauda?

Paskaitų pertraukos gali būti naudingos, nes tai patvirtinta oficialiais tyrimais ir apklausomis:

• Geresnė koncentracija: Žurnale „Psychological Science” paskelbti tyrimai rodo, kad po tam tikro laiko mūsų dėmesio koncentracija sumažėja. Trumpos pertraukėlės per paskaitas gali padėti studentams išlaikyti dėmesį ir geriau įsisavinti informaciją.
• Geresnis išlaikymas: Žurnale „Journal of Educational Psychology” paskelbtame tyrime nustatyta, kad mokymasis su pertraukomis padeda geriau įsiminti informaciją, palyginti su nuolatiniu mokymusi. Paskaitų pertraukos leidžia smegenims geriau įtvirtinti ir užkoduoti medžiagą.
• Mažesnis nuovargis: Ilgalaikis sėdėjimas ir klausymasis gali sukelti fizinį ir protinį nuovargį. Pertraukų metu mokiniai gali išsitiesti, pajudėti ir atgaivinti mintis, o tai pagerina bendrą budrumą ir energijos lygį.
• Streso mažinimas: Dažnas sustojimas gali padėti sumažinti stresą, susijusį su informacijos pertekliumi ir spaudimu įsisavinti naują turinį. Amerikos psichologų asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad trumpos pauzės gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti psichinę savijautą.
• Įsitraukimas ir dalyvavimas: Paskaitų pertraukos leidžia studentams bendrauti su bendraamžiais, aptarti paskaitos turinį ar užduoti klausimus. Tai skatina patrauklesnę mokymosi aplinką, kaip rodo „Journal of College Science Teaching” atliktas tyrimas.
• Didesnis našumas: Įrodyta, kad Pomodoro technika – laiko valdymo metodas, paremtas darbo intervalais – padidina produktyvumą. Tai reiškia, kad reikia mokytis arba dirbti nustatytą laiką (pvz., 25 minutes) ir paskui daryti 5 minučių pertrauką. Šis metodas gali būti veiksmingai taikomas paskaitų metu.
• Sustiprintas kūrybiškumas: Žurnale „Frontiers in Human Neuroscience” paskelbti tyrimai rodo, kad paskaitų pertraukos gali skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Kūrybinis mąstymas dažnai klesti atsipalaidavimo akimirkomis.

Kaip paskaitų pertraukos veikia studentų įsitraukimą ir dalyvavimą?

Pertraukos per paskaitas turi didelę įtaką studentų įsitraukimui ir dalyvavimui:

• Glaudesnė sąveika: Paskaitų pertraukos leidžia studentams įsitraukti į diskusijas su bendraamžiais. Žurnale „Journal of College Science Teaching” paskelbtame tyrime nustatyta, kad trumpos pertraukėlės skatina mokinius bendrauti su bendraklasiais.
• Atgaivintas dėmesys: Ilinojaus universitete atlikti tyrimai rodo, kad pertraukos padeda mokiniams atgaivinti dėmesį. Trumpos pertraukėlės leidžia studentams atsitraukti nuo paskaitos turinio ir akimirkai iš naujo sutelkti dėmesį.
• Aktyvus mokymasis: Eksperimentinės psichologijos žurnale (Journal of Experimental Psychology) atlikto tyrimo duomenimis, mokiniai, kurie daro trumpas pertraukėles, yra linkę taikyti aktyvaus mokymosi strategijas. Ši veikla padeda geriau suprasti ir įsiminti medžiagą.
• Geresnis išlaikymas: Žurnale „Journal of Educational Psychology” atliktas tyrimas rodo, kad sustojimai padeda geriau įsiminti informaciją. Kai mokiniai gali pailsėti, jie dažniau prisimena, ko išmoko.

Kaip pritaikyti pertraukas skirtingiems mokymosi stiliams ir poreikiams?

Pertraukos tarp paskaitų pritaikytos skirtingiems mokymosi stiliams ir poreikiams, todėl naudingos įvairiems besimokantiesiems:

• Vizualiai besimokantys asmenys: Vizualiai besimokantiems žmonėms paskaitų pertraukos dažnai būna naudingos, nes suteikia galimybę apdoroti ir įsivaizduoti pateikiamą informaciją. Per pertraukų metu jie gali peržiūrėti diagramas, lenteles ar rašytinius užrašus ir taip sustiprinti savo supratimą.
• Besimokantieji, kurie mokosi klausos: Klausą girdintys mokiniai pertraukas gali išnaudoti diskusijoms su bendraamžiais arba tyliai pasikartoti tai, ką girdėjo. Ši sąveika ir savirefleksija gali padėti geriau suprasti ir įsiminti paskaitos turinį, o tai atitinka „Ugdymo psichologijos” išvadas.
• Skaitymo ir rašymo mokiniai: Tiems, kurie mieliau skaito ir rašo, pertraukos suteikia galimybę perrašyti užrašus labiau organizuotu formatu. Šis aktyvus užrašų rašymo procesas sustiprina mokymąsi, tai patvirtina „Journal of Educational Psychology” atlikti tyrimai.
• Kinestetiniai mokiniai: Kinestetikai, kuriems padeda fizinė veikla, ypač naudingos stotelės. Judėjimas sustojimo metu, pavyzdžiui, tempimo ar trumpi pratimai, gali padėti išlaikyti dėmesį ir įsitraukimą. Pasak Amerikos pediatrų akademijos, fizinis aktyvumas gerina kognityvines funkcijas ir didina dėmesį, o tai labai svarbu kinestetiniams mokiniams.
• Multimodaliniai besimokantieji: Daugeliui žmonių būdingi įvairūs mokymosi stiliai. Pertraukos pritaikytos šiems besimokantiesiems, nes jie gali rinktis veiklą, kuri atitinka jų pageidavimus. Pertraukėlę jie gali išnaudoti žiūrėdami vaizdo įrašo santrauką (vizualiai), aptardami sąvokas su bendraklasiu (audityviai), darydami trumpus užrašus (skaitydami ir (arba) rašydami) arba fiziškai judėdami (kinestetiškai).

Ar yra kokių nors galimų trūkumų ar iššūkių įtraukiant paskaitų pertraukas?

Nors pertraukų per paskaitas įtraukimas turi nemažai privalumų, norint išlaikyti subalansuotą požiūrį, reikia atsižvelgti į kai kuriuos galimus trūkumus ir iššūkius:

• Laiko apribojimai: Dėstytojai gali susidurti su laiko apribojimais, ypač kursuose, kurių mokymo programos yra glaudžiai susijusios. Skirdami laiko pertraukoms, galite apriboti per vieną paskaitą pateikiamos medžiagos kiekį.
• Įsitraukimas po pertraukų: Kai kuriems studentams gali būti sunku vėl įsitraukti į paskaitą po pertraukos, ypač jei jiems sunku sutelkti dėmesį. Dėl to mokymosi procesas gali prarasti pagreitį.
• Logistiniai iššūkiai: Pertraukų koordinavimas gali būti logistiškai sudėtingas, ypač didesnėse klasėse. Užtikrinti, kad visi turėtų lygias galimybes daryti pertraukas, netrikdant darbo, instruktoriams gali būti sudėtinga.
• Instruktoriaus pritaikymas: Dėstytojams gali tekti pritaikyti savo mokymo metodus, kad veiksmingai įtrauktų pertraukas, o tai gali pareikalauti papildomo planavimo ir pastangų.
• Netolygus pasiskirstymas: Dėl netolygaus paskaitų pertraukų paskirstymo gali būti nevienodas įsitraukimas, nes vieni studentai gali manyti, kad jiems reikia dažnesnių pertraukų nei kitiems. Suderinti šiuos poreikius gali būti sudėtinga.
• Nepatogumas grupės veikloje: Ne visiems mokiniams gali patikti grupinė veikla ar diskusijos per pertraukas. Kai kurie pertraukos laiką mieliau išnaudoja apmąstymams vienumoje.
• Turinio praradimas : Kai dėstytojams reikia sutrumpinti turinį dėl pertraukų, kyla pavojus, kad nebus pateikta visa reikalinga medžiaga. Tai gali turėti įtakos mokinių pasirengimui būsimiems kursiniams darbams.
• Per didelė stimuliacija : Mokiniams, kurie yra labai jautrūs jutiminiams dirgikliams, ypač triukšmingoje ar perpildytoje aplinkoje, pertraukos gali sukelti pernelyg didelę stimuliaciją ar nerimą.

Ar dažnos pertraukos gali sutrikdyti paskaitos eigą?

Dažnos pertraukos per paskaitas, nors ir naudingos daugeliu atžvilgių, iš tiesų gali sutrikdyti paskaitos eigą ir sukelti galimų neigiamų aspektų, pavyzdžiui, nutraukti paskaitos eigą ir atitraukti dėmesį:

• Srauto sutrikimas: Dažnos pertraukos gali nutraukti natūralų informacijos perteikimo srautą paskaitos metu. Dėstytojams gali būti sunku išlaikyti nuoseklų ir nenutrūkstamą pasakojimą, todėl mokiniams bus sunkiau sekti loginę idėjų eigą.
• Tęstinumo praradimas: Dažnos pertraukos gali lemti fragmentišką mokymosi patirtį. Mokiniams gali būti sunku susieti įvairius paskaitos segmentus, o tai turi įtakos jų gebėjimui suprasti sudėtingas sąvokas, kurias reikia nuolat aiškinti.
• Išblaškymas: Artėjančių pertraukų laukimas gali išblaškyti mokinių dėmesį. Užuot visiškai įsitraukę į paskaitos turinį, jie gali skaičiuoti minutes iki kitos pertraukos, o tai gali sumažinti bendrą mokymosi patirtį.
• Dėmesio praradimas: Kai kuriems studentams gali būti sunku vėl įsitraukti į paskaitą po pertraukos, ypač jei per pačią pertrauką jie buvo išsiblaškę ar išsiblaškę. Dėl to galima prarasti pagreitį ir suvokimą.
• Pratęsta trukmė: Dažnos pertraukos gali pailginti bendrą paskaitos trukmę. Kai laikas yra ribotas, pavyzdžiui, griežtai suplanuotuose kursuose, gali susidaryti situacija, kai esminis turinys nebus tinkamai apžvelgtas.
• Instruktoriaus sutrikimai: Dažnos pertraukos dėstytojams gali kelti sunkumų, susijusių su laiko valdymu, studentų įsitraukimu ir prisitaikymu prie pertraukų ritmo. Po kiekvienos pertraukos dėstytojams gali tekti dėti daugiau pastangų, kad atgautų mokinių dėmesį.

Kuo moksliškai pagrįstas pertraukų per paskaitas įtraukimas?

Įtraukti pertraukas į paskaitas ne tik dėl patogumo, bet ir remiantis patikimais moksliniais įrodymais, patvirtinančiais jų naudą pažinimo procesams ir bendriems mokymosi rezultatams. Keletas tyrimų atskleidė paskaitų pertraukų su trumpomis pertraukomis privalumus, ir šie rezultatai pabrėžia šios praktikos būtinybę. Mokslinį pagrindą, kodėl per paskaitas reikia daryti pertraukas, galima apibendrinti taip:

• Dėmesys ir susikaupimas : Ilgos paskaitos gali užvaldyti studentų dėmesį. McCoy ir kt. (2016) atliktas tyrimas parodė, kad dėmesys ir koncentracija labai sumažėja po maždaug 10-15 minučių nepertraukiamos paskaitos.
• Atminties konsolidavimas : Atminties konsolidavimas sustiprėja per pertraukas. Tyrimai, pavyzdžiui, Talamini ir Gorree (2012), parodė, kad pertraukos tarp mokymosi sesijų leidžia smegenims įtvirtinti informaciją, todėl ji geriau įsimenama ilgesnį laiką.
• Aktyvus mokymasis : Pertraukų įtraukimas leidžia taikyti aktyvaus mokymosi strategijas. Karpicke ir Blunt (2011) nustatė, kad pertraukų metu atliekama žinių atkūrimo praktika, pavyzdžiui, diskusija ar viktorina, žymiai pagerina žinių išsaugojimą, palyginti su pasyviu klausymu.
• Kognityvinės apkrovos mažinimas : Ilgai trunkančios paskaitos gali sukelti kognityvinę perkrovą. Swellerio kognityvinės apkrovos teorijoje (1988) teigiama, kad turinio suskirstymas į lengvai suprantamus segmentus sumažina kognityvinę apkrovą, pagerina supratimą ir mokymąsi.
• Dalyvavimo palaikymas : Pertraukos suteikia mokiniams galimybę psichiškai ir fiziškai atsigauti. Van den Hurk ir kt. (2017) tyrimai rodo, kad trumpos pertraukėlės padeda išlaikyti studentų įsitraukimą ir motyvaciją visos paskaitos metu.
• Metakognicija : Paskaitų metu daromos pauzės leidžia studentams įsitraukti į metakogniciją – apmąstyti savo mokymosi procesus. Dunlosky ir Rawson (2015) tyrimuose pabrėžiama metapažinimo svarba veiksmingam mokymuisi.
• Geresnis problemų sprendimas : Pertraukos palengvina problemų sprendimo gebėjimus. Tyrimai, pavyzdžiui, Allen et al. (2019), parodė, kad pertraukos gali skatinti skirtingą mąstymą, kūrybiškumą ir kritinio mąstymo įgūdžius.

Kaip žmogaus smegenys apdoroja ir įsimena informaciją per paskaitas?

Žmogaus smegenys apdoroja ir išsaugo informaciją paskaitų metu, pasitelkdamos sudėtingą kognityvinių funkcijų sąveiką, kurią sudaro:

• Dėmesio trukmė : Paskaitos pradžioje smegenų dėmesio trukmė yra palyginti didelė, tačiau laikui bėgant ji palaipsniui mažėja. Tyrimai, pavyzdžiui, McCoy et al. (2016), rodo, kad dėmesys paskaitų metu paprastai trunka apie 10-15 minučių. Pasibaigus šiam laikotarpiui, ilgalaikis dėmesys sumažėja, todėl būtina daryti pertraukas, kad būtų galima iš naujo atsistatyti ir išlaikyti dėmesį.
• Kodavimo informacija : Kai lektorius pateikia informaciją, smegenys ją koduoja. Šis procesas apima sensorinės informacijos (regos ir klausos signalų) transformavimą į formatą, kurį galima išsaugoti atmintyje. Nuo besimokančiojo įsitraukimo priklauso, kaip gerai informacija įsimenama.
• Atminties konsolidavimas : Atminties konsolidavimas vyksta paskaitų pertraukų metu. Talamini ir Gorree (2012) tyrime pabrėžiama, kad smegenys konsoliduoja informaciją poilsio metu. Trumpos pertraukos tarp paskaitų segmentų leidžia smegenims perkelti naujai įgytas žinias iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį.
• Aktyvus mokymasis : Paskaitų metu aktyvios mokymosi strategijos, pavyzdžiui, užrašų rašymas, sąvokų aptarimas ar dalyvavimas viktorinose, skatina aukštesnes smegenų pažinimo funkcijas. Karpicke ir Blunt (2011) įrodė, kad aktyvus įsitraukimas į medžiagą padeda geriau ją įsiminti ir suprasti.
• Metapažinimas : Svarbus vaidmuo tenka metakognicijai, arba mąstymui apie savo mąstymą. Dunlosky ir Rawson (2015) tyrimuose pabrėžiama, kad kai besimokantieji įsitraukia į metakognityvinius procesus, tokius kaip savikontrolė ir savireguliacija, jie gali optimizuoti informacijos išsaugojimo ir atgaminimo strategijas.
• Emocinis įsitraukimas : Emocinis įsitraukimas į paskaitos medžiagą gali pagerinti atminties išsaugojimą. Smegenys yra labiau linkusios išsaugoti informaciją, susijusią su emocijomis, pavyzdžiui, smalsumą ar susidomėjimą (Pekrun ir kt., 2002).

Kaip paskaitų pertraukos veikia kognityvines funkcijas ir dėmesio koncentraciją?

Pertraukos daro reikšmingą neurologinį ir psichologinį poveikį kognityvinėms funkcijoms ir dėmesio koncentracijai, todėl pagerėja bendras pažintinis darbas:

• Dėmesio atkūrimas : Neurologiniu požiūriu pertraukos leidžia smegenims papildyti savo ribotus pažinimo išteklius. Ilgalaikis dėmesys vienai užduočiai, pavyzdžiui, paskaitos klausymui, gali sukelti nervinį nuovargį tam tikrose smegenų srityse, pavyzdžiui, prefrontalinėje žievėje. Trumpos pertraukėlės padeda šiems regionams atsigauti, atkurti dėmesį ir budrumą (Mazaheri ir kt., 2014).
• Atminties konsolidavimas : Pertraukos skatina atminties konsolidavimą. Poilsio metu smegenys aktyviai peržiūri ir stiprina nervų jungtis, susijusias su neseniai įgyta informacija. Hipokampas, pagrindinė atminties smegenų struktūra, atlieka pagrindinį vaidmenį šiame procese (Dudai, 2012).
• Kūrybiškumas ir divergentinis mąstymas : Neurologiniu požiūriu pertraukos skatina kūrybiškumą ir įvairiapusį mąstymą. Allen ir kt. (2019) tyrimai rodo, kad ramybės akimirkomis smegenys pereina į „minčių klajonių” būseną, kai tyrinėja įvairias idėjas ir asociacijas, o tai padeda novatoriškiau spręsti problemas.
• Geresnis dėmesio išlaikymas : Psichologiniu požiūriu pertraukos padeda išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką. Trumpos pertraukėlės suteikia protinį atokvėpį, mažina kognityvinį nuovargį ir leidžia besimokantiesiems efektyviau sutelkti dėmesį, kai paskaita atnaujinama (Van den Hurk ir kt., 2017).
• Mažesnė kognityvinė perkrova : Pertraukos sumažina pažintinę perkrovą. Smegenys vienu metu gali apdoroti tik ribotą kiekį informacijos. Paskaitų pertraukos apsaugo smegenis nuo pervargimo, todėl geriau apdorojama ir suvokiama informacija (Sweller, 1988).
• Glaudesnis įsitraukimas : Psichologiškai paskaitų pertraukos palaiko įsitraukimą. Mokiniai dažnai labiau įsitraukia, kai žino, kad netrukus bus pertrauka, nes tai yra apdovanojimas už nuolatinį dėmesį. Šis numatymas gali teigiamai paveikti motyvaciją ir bendrą mokymosi patirtį (Pekrun ir kt., 2002).

Kokia rekomenduojama pertraukų trukmė ir dažnumas?

Rekomenduojama paskaitų pertraukų trukmė ir dažnumas gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip užduoties pobūdis, individualūs pageidavimai ir konkretūs pertraukos tikslai. Tačiau bendrosios veiksmingų pertraukų švietimo ir darbo aplinkoje gairės yra šios:

• Trumpos ir dažnos pertraukos : Dažnai trumpos ir dažnos pertraukėlės yra veiksmingesnės nei ilgesnės. Dažniausiai rekomenduojama kas valandą, kai dirbate ar mokotės, daryti 5-10 minučių pertrauką. Taip galima trumpam persikrauti, nesutrikdant produktyvumo srauto.
• Pomodoro technika : Pomodoro technika yra populiarus laiko valdymo metodas, pagal kurį siūloma dirbti 25 minutes, o po to daryti 5 minučių pertrauką. Atlikę keturis darbo ciklus, padarykite ilgesnę 15-30 minučių pertrauką. Šis metodas skirtas išlaikyti dėmesį ir išvengti perdegimo.
• 2 valandų taisyklė : Kai kurie ekspertai rekomenduoja daryti ilgesnę pertrauką po kiekvienų dviejų valandų intensyvaus darbo ar mokymosi. Pagal šį metodą galite dirbti 90-120 minučių, o tada daryti 15-30 minučių pertrauką. Tokia ilgesnė pertrauka suteikia galimybę labiau atsipalaiduoti ir atsigauti.
• Prisitaikykite prie asmeninių poreikių : Galiausiai, ideali pertraukų trukmė ir dažnumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir koreguoti pertraukų grafiką atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir produktyvumą.

DUK