Kaip paskaitų pertraukos gali pagerinti mokymąsi?

Kokie yra pastebimi pertraukų per paskaitas privalumai?

Paskaitų pertraukų darymas gali turėti keletą pastebėtų privalumų, kuriuos patvirtina oficialios studijos ir apklausos:

• Geresnė koncentracija: Tyrimai, tokie kaip tyrimas, paskelbtas žurnale "Psychological Science", rodo, kad mūsų dėmesio trukmė po tam tikro laiko mažėja Trumpos pertraukėlės paskaitų metu gali padėti studentams išlaikyti dėmesį ir efektyviau įsisavinti informaciją.
• Patobulintas išlaikymas: "Edukacinės psichologijos žurnale" paskelbtame tyrime nustatyta, kad mokymasis erdvėje, apimantis pertraukas, lemia geresnį ilgalaikį informacijos išsaugojimą, palyginti su nuolatiniu mokymusi Paskaitų pertraukos leidžia smegenims efektyviau konsoliduoti ir užkoduoti medžiagą.
• Sumažintas nuovargis: Ilgas sėdėjimas ir klausymasis gali sukelti fizinį ir psichinį nuovargį Pertraukos leidžia mokiniams ištempti, judėti ir atnaujinti savo mintis, galiausiai pagerinant bendrą budrumą ir energijos lygį.
• Streso mažinimas: Dažni sustojimai gali padėti sumažinti stresą, susijusį su informacijos perkrova ir spaudimu įsisavinti naują turinį Amerikos psichologų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad trumpos pauzės gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti psichinę savijautą.
• Įsitraukimas ir dalyvavimas: Paskaitų pertraukos leidžia studentams bendrauti su bendraamžiais, aptarti paskaitos turinį ar užduoti klausimus Tai skatina patrauklesnę mokymosi aplinką, kaip rodo tyrimas "Journal of College Science Teaching".
• Padidėjęs našumas: Įrodyta, kad Pomodoro Technique– darbo intervalais pagrįstas laiko valdymo metodas – didina produktyvumą Tai apima mokymąsi ar darbą nustatytą laiką (pvz., 25 minutes), o po to - 5 minučių pertrauką Šis metodas gali būti veiksmingai taikomas paskaitų metu.
• Sustiprintas kūrybiškumas: Žurnale "Frontiers in Human Neuroscience" publikuoti tyrimai rodo, kad paskaitų pertraukos gali skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus Kūrybinis mąstymas dažnai klesti atsipalaidavimo akimirkomis.

Kaip paskaitų pertraukos veikia studentų įsitraukimą ir dalyvavimą?

Pertraukos paskaitų metu turi didelę įtaką studentų įsitraukimui ir dalyvavimui:

• Padidėjusi sąveika: Paskaitų pertraukos leidžia studentams įsitraukti į diskusijas su bendraamžiais "Journal of College Science Teaching" paskelbtame tyrime nustatyta, kad trumpos pertraukos skatino studentus bendrauti su klasės draugais.
• Atnaujintas dėmesys: Ilinojaus universiteto atlikti tyrimai rodo, kad pertraukų darymas padeda studentams atjauninti savo dėmesio trukmę Trumpos pertraukos leidžia studentams atsiriboti nuo paskaitos turinio ir trumpam iš naujo nustatyti savo dėmesį.
• Aktyvus mokymasis: Remiantis "Eksperimentinės psichologijos žurnale" atliktu tyrimu, studentai, kurie daro trumpas pertraukas, linkę įsitraukti į aktyvaus mokymosi strategijas Ši veikla padeda jiems geriau suprasti ir išsaugoti medžiagą.
• Patobulintas išlaikymas: "Edukacinės psichologijos žurnalo" tyrimas rodo, kad sustojimai prisideda prie geresnio ilgalaikio informacijos išsaugojimo Kai mokiniai turi akimirkų pailsėti, jie labiau linkę prisiminti, ko išmoko.

Kaip pertraukos atitinka skirtingus mokymosi stilius ir poreikius?

Pertraukos tarp paskaitų atitinka skirtingus mokymosi stilius ir poreikius, o tai naudinga įvairiems besimokantiesiems:

• Vizualiniai besimokantieji: Vizualiems besimokantiesiems dažnai naudingos paskaitų pertraukos, nes jie suteikia galimybę apdoroti ir vizualizuoti pateiktą informaciją Mokiniai pertraukų metu gali peržiūrėti diagramas, diagramas ar užrašytas pastabas arba naudoti transkripciją mokymo priemonėms, kad geriau suprastų.
• Klausos besimokantieji: Klausos besimokantieji gali naudoti pertraukas, kad įsitrauktų į diskusijas su bendraamžiais arba tyliai pakartotų tai, ką išgirdo Šios sąveikos ir savirefleksijos gali pagerinti jų supratimą ir atmintį apie paskaitų turinį, suderinant su "Švietimo psichologijos" išvadomis.
• Skaitymo / rašymo besimokantieji: Tiems, kurie mėgsta skaityti ir rašyti, pertraukos suteikia galimybę perrašyti užrašus labiau organizuotu formatu Šis aktyvus užrašų darymo procesas sustiprina mokymąsi, kurį patvirtina "Edukacinės psichologijos žurnalo" tyrimai.
• Kinestetiniai besimokantieji: Kinestetiniai besimokantieji, kurie klesti per fizinę veiklą, ypač gauna naudos iš stotelių Judėjimas sustojimų metu, pavyzdžiui, tempimas ar trumpi pratimai, gali padėti jiems išlaikyti susikaupimą ir įsitraukimą Pasak Amerikos pediatrijos akademijos, fizinis aktyvumas pagerina pažinimo funkciją ir dėmesį, kuris yra būtinas kinestetikų besimokantiesiems.
• Daugiarūšio transporto besimokantys asmenys: Daugelis žmonių turi mokymosi stilių derinį Pertraukos tinka šiems besimokantiesiems, nes leidžia jiems pasirinkti veiklą, atitinkančią jų pageidavimus Jie gali padaryti pertrauką, kad peržiūrėtų vaizdo įrašo santrauką (vaizdinę), aptartų sąvokas su klasės draugu (girdimasis), trumpai užsirašytų pastabas (skaitymas / rašymas) arba užsiimtų fiziniu judėjimu (kinestetinis).

Ar yra kokių nors galimų trūkumų ar iššūkių įtraukiant paskaitų pertraukas?

Nors pertraukų įtraukimas paskaitos metu suteikia keletą privalumų, reikia atsižvelgti į kai kuriuos galimus trūkumus ir iššūkius, kad būtų išlaikyta subalansuota perspektyva:

• Laiko apribojimai: Instruktoriai gali susidurti su laiko apribojimais, ypač kursuose su sandariai supakuotomis mokymo programomis Laiko skyrimas pertraukoms gali apriboti vienoje paskaitoje aptariamos medžiagos kiekį.
• Sužadėtuvės po pertraukų: Kai kuriems studentams gali būti sunku vėl įsitraukti į paskaitą po pertraukos, ypač jei jiems sunku perorientuoti dėmesį Tai gali lemti Momentum praradimą mokymosi procese.
• Logistiniai iššūkiai: Koordinuoti pertraukas gali būti logistiškai sudėtinga, ypač didesnėse klasėse Užtikrinti, kad visi turėtų lygias galimybes daryti pertraukas nesukeldami trikdžių, instruktoriams gali būti sudėtinga.
• Instruktoriaus adaptacija: Instruktoriams gali tekti pritaikyti savo mokymo metodus, kad būtų veiksmingai įtrauktos pertraukos, o tam gali prireikti papildomo planavimo ir pastangų.
• Netolygus pasiskirstymas: Netolygus paskaitų pertraukų pasiskirstymas gali lemti netolygų įsitraukimą, nes kai kuriems studentams gali atrodyti, kad jiems reikia dažnesnių pertraukų nei kitiems Suderinti šiuos poreikius gali būti nelengva.
• Diskomfortas dėl grupinės veiklos: Ne visiems mokiniams gali patikti grupinė veikla ar diskusijos pertraukų metu Kai kurie gali norėti naudoti pertraukos laiką vienišiems apmąstymams.
• Turinio praradimas : Tais atvejais, kai instruktoriai turi iškirpti turinį, kad tilptų pertraukos, kyla pavojus, kad nebus padengta visa reikalinga medžiaga Tai gali turėti įtakos studentų pasirengimui būsimiems kursiniams darbams.
• Per didelis stimuliavimas : Studentams, kurie yra labai jautrūs jutimo dirgikliams, ypač triukšmingoje ar perpildytoje aplinkoje, pertraukos gali sukelti per didelį stimuliavimą ar nerimą.

Ar dažnos pertraukos gali sutrikdyti paskaitos tėkmę?

Dažnos pertraukos paskaitų metu, nors ir naudingos daugeliu atžvilgių, iš tiesų gali sutrikdyti paskaitos srautą ir sukelti galimų minusų, tokių kaip srauto nutraukimas ir blaškymasis:

• Srauto sutrikimas: Dažni interliudai gali nutraukti natūralų informacijos srautą paskaitos metu Dėstytojams gali būti sunku išlaikyti nuoseklų ir nepertraukiamą pasakojimą, todėl studentams sunkiau sekti loginę idėjų eigą.
• Tęstinumo praradimas: Dažnos pertraukos gali lemti fragmentišką mokymosi patirtį Studentams gali būti sunku sujungti įvairius paskaitos segmentus, o tai turi įtakos jų gebėjimui suvokti sudėtingas sąvokas, kurioms reikia nuolatinio paaiškinimo.
• Išsiblaškymas: Artėjančių pertraukų laukimas gali atitraukti studentų dėmesį Užuot visiškai įsitraukę į paskaitos turinį, jie gali skaičiuoti minutes iki kitos pertraukos, o tai gali sumažinti bendrą mokymosi patirtį.
• Dėmesio praradimas: Kai kuriems studentams gali būti sunku vėl įsitraukti į paskaitą po pertraukos, ypač jei jie atsijungia ar išsiblaško per pačią pertrauką Dėl to gali būti prarasta Momentum ir supratimas.
• Pratęsta trukmė: Dažnos pertraukos gali prailginti bendrą paskaitos trukmę Tais atvejais, kai laikas yra ribotas, pavyzdžiui, griežtai suplanuotuose kursuose, gali susidaryti situacija, kai esminis turinys nebus tinkamai aprėptas.
• Instruktoriaus veiklos sutrikimas: Dažnos pertraukos gali kelti iššūkių dėstytojams valdant laiką, išlaikant studentų įsitraukimą ir prisitaikant prie pertraukų ritmo Dėstytojams gali tekti dėti daugiau pastangų, kad po kiekvienos pertraukos atgautų mokinių dėmesį.

Koks yra mokslinis pertraukų įtraukimo į paskaitas pagrindas?

Pertraukų įtraukimas į paskaitas yra ne tik patogumo klausimas, bet ir pagrįstas patikimais moksliniais įrodymais, patvirtinančiais jo naudą tiek pažinimo procesams, tiek bendriems mokymosi rezultatams. Keletas tyrimų atskleidė paskaitų sesijų su trumpomis pertraukomis privalumus, ir šios išvados pabrėžia šios praktikos būtinybę. Mokslinį pertraukų įtraukimo į paskaitas pagrindą galima apibendrinti taip:

• Dėmesys ir koncentracija : Ilgos paskaitos gali priblokšti studentų dėmesį McCoy ir kt. tyrimai (2016) parodė, kad dėmesys ir koncentracija žymiai sumažėja po maždaug 10-15 minučių nepertraukiamo paskaitų.
• Atminties konsolidavimas : atminties konsolidavimas sustiprinamas pertraukų metu Tyrimai, tokie kaip Talamini ir Gorree (2012), parodė, kad pertraukos tarp mokymosi sesijų leidžia smegenims konsoliduoti informaciją, pagerinant ilgalaikį išlaikymą.
• Aktyvus mokymasis : Pertraukų įtraukimas įgalina aktyvaus mokymosi strategijas Karpicke ir Blunt (2011) nustatė, kad paieškos praktika pertraukų metu, pavyzdžiui, diskutuojant ar apklausiant, žymiai pagerina žinių išsaugojimą, palyginti su pasyviu klausymu.
• Kognityvinės apkrovos mažinimas : Ilgos paskaitos gali sukelti kognityvinę perkrovą "Sweller's Cognitive Load Theory" (1988) teigia, kad turinio suskaidymas į valdomus segmentus sumažina kognityvinį krūvį, pagerina supratimą ir mokymąsi.
• Įsitraukimo palaikymas : pertraukos suteikia studentams protinio ir fizinio atjauninimo galimybes Van den Hurk ir kt. tyrimai (2017) parodo, kad trumpos pertraukėlės padeda išlaikyti studentų įsitraukimą ir motyvaciją visos paskaitos metu.
• Metakognityvumas : Pauzės paskaitų metu leidžia studentams įsitraukti į metakognityvumą - apmąstyti savo mokymosi procesus Dunlosky ir Rawson (2015) tyrimai pabrėžia metakognityvumo svarbą efektyviam mokymuisi.
• Patobulintas problemų sprendimas : pertraukos palengvina problemų sprendimo gebėjimus Tyrimai, tokie kaip Alleno ir kt. (2019), parodė, kad pertraukos gali skatinti skirtingą mąstymą, kūrybiškumą ir kritinio mąstymo įgūdžius.

Kaip žmogaus smegenys apdoroja ir išlaiko informaciją paskaitų metu?

Žmogaus smegenys apdoroja ir išlaiko informaciją paskaitų metu per sudėtingą kognityvinių funkcijų sąveiką, kuri apima:

• Dėmesio trukmė : Paskaitos pradžioje smegenų dėmesio trukmė yra gana didelė, tačiau laikui bėgant palaipsniui mažėja Tyrimai, tokie kaip McCoy ir kt. (2016), teigia, kad dėmesio trukmė paskaitų metu paprastai trunka apie 10-15 minučių Pasibaigus šiam laikotarpiui, ilgalaikis dėmesys mažėja, todėl būtina įtraukti pertraukas, kad būtų galima iš naujo nustatyti ir išlaikyti dėmesį.
• Kodavimo informacija : Kai lektorius pateikia informaciją, smegenys koduoja Šis procesas apima jutimo įvesties (vaizdinių ir garsinių signalų) transformavimą į formatą, kurį galima išsaugoti atmintyje Kodavimo gylis, kuriam įtakos turi besimokančiojo įsitraukimas, turi įtakos informacijos išsaugojimui.
• Atminties konsolidavimas : Atminties konsolidavimas vyksta paskaitų pertraukų metu Talamini ir Gorree tyrimas (2012) pabrėžia, kad smegenys konsoliduoja informaciją poilsio laikotarpiais Trumpos pertraukos tarp paskaitų segmentų leidžia smegenims perkelti naujai įgytas žinias iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį.
• Aktyvus mokymasis : Įsitraukimas į aktyvaus mokymosi strategijas, tokias kaip užrašų darymas, sąvokų aptarimas ar dalyvavimas viktorinose paskaitų metu, stimuliuoja smegenų aukštesnės eilės pažinimo funkcijas Karpicke ir Blunt (2011) parodo, kad aktyvus įsitraukimas į medžiagą padidina išlaikymą ir supratimą.
• Metakognityvumas : Metakognityvumas arba mąstymas apie savo mąstymą vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Dunlosky ir Rawson tyrimas (2015) pabrėžia, kad kai besimokantieji įsitraukia į metakognityvinius procesus, tokius kaip savikontrolė ir savireguliacija, jie gali optimizuoti savo informacijos išsaugojimo ir paieškos strategijas.
• Emocinis įsitraukimas : Emocinis įsitraukimas į paskaitos medžiagą gali pagerinti atminties išsaugojimą Smegenys labiau linkusios išsaugoti informaciją, susijusią su emocijomis, tokiomis kaip smalsumas ar susidomėjimas (Pekrun ir kt., 2002).

Kaip paskaitų pertraukos veikia kognityvines funkcijas ir dėmesio trukmę?

Pertraukos turi reikšmingą neurologinį ir psichologinį poveikį kognityvinėms funkcijoms ir dėmesio trukmei, pagerindamos bendrą kognityvinę veiklą:

• Dėmesio atkūrimas : Neurologiškai pertraukos leidžia smegenims papildyti ribotus pažinimo išteklius Ilgalaikis dėmesys vienai užduočiai, pavyzdžiui, paskaitos klausymas, gali sukelti nervų nuovargį tam tikruose smegenų regionuose, pavyzdžiui, prefrontalinėje žievėje Trumpos pertraukos padeda šiems regionams atsigauti, atkurdamos dėmesį ir budrumą (Mazaheri et al., 2014).
• Atminties konsolidavimas : pertraukos skatina atminties konsolidavimą Poilsiu metu smegenys aktyviai peržiūri ir stiprina nervinius ryšius, susijusius su neseniai įgyta informacija Hipokampas, pagrindinė atminties smegenų struktūra, vaidina pagrindinį vaidmenį šiame procese (Dudai, 2012).
• Kūrybiškumas ir divergentinis mąstymas : Neurologiškai pertraukų darymas skatina kūrybiškumą ir skirtingą mąstymą Alleno ir kt. tyrimai (2019) teigia, kad ramiomis akimirkomis smegenys patenka į "proto klajojimo" būseną, kur tyrinėja įvairias idėjas ir asociacijas, vedančias į novatoriškesnį problemų sprendimą.
• Patobulintas dėmesio intervalas : Psichologiškai pertraukos padeda išlaikyti dėmesį ilgą laiką Trumpos pertraukos suteikia protinį atokvėpį, sumažina kognityvinį nuovargį ir leidžia besimokantiesiems efektyviau nukreipti dėmesį, kai paskaita atnaujinama (Van den Hurk ir kt., 2017).
• Sumažėjusi kognityvinė perkrova : pertraukos sušvelnina kognityvinę perkrovą Smegenys vienu metu gali apdoroti tik ribotą informacijos kiekį Paskaitų pertraukos neleidžia smegenims pervargti, todėl geriau apdorojama ir suprantama informacija (Sweller, 1988).
• Sustiprintas įsitraukimas : Psichologiškai paskaitų pertraukos palaiko įsitraukimą Besimokantieji dažnai tampa labiau įsitraukę, kai žino, kad pertrauka neišvengiama, nes tai apdovanoja nuolatiniu dėmesiu Šis numatymas gali teigiamai paveikti motyvaciją ir bendrą mokymosi patirtį (Pekrun et al., 2002).

Kokia yra rekomenduojama pertraukų trukmė ir dažnis?

Rekomenduojama paskaitų pertraukų trukmė ir dažnis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip užduoties pobūdis, individualūs pageidavimai ir konkretūs pertraukos tikslai. Tačiau bendros veiksmingų pertraukų švietimo ir darbo aplinkoje gairės yra šios:

• Trumpos dažnos pertraukos : Atliekant užduotis, kurioms reikia nuolatinio dėmesio, trumpos, dažnos pertraukos dažnai yra veiksmingesnės nei ilgesnės Dažna rekomendacija yra kas valandą kryptingo darbo ar studijų padaryti 5–10 minučių pertrauką Tai leidžia trumpam atkurti protą, netrikdant produktyvumo srauto.
• Pomodoro Technique : Pomodoro Technique yra populiarus laiko valdymo metodas, siūlantis dirbti 25 minutes, o po to daryti 5 minučių pertrauką Baigę keturis darbo ciklus, padarykite ilgesnę 15-30 minučių pertrauką Šis metodas skirtas išlaikyti dėmesį ir užkirsti kelią perdegimui.
• 2 valandų taisyklė : Kai kurie ekspertai rekomenduoja ilgesnę pertrauką po dviejų valandų koncentruoto darbo ar studijų Taikydami šį metodą, galite dirbti 90–120 minučių, o tada padaryti 15–30 minučių pertrauką Ši ilgesnė pertrauka leidžia žymiai atsipalaiduoti ir atsigauti.
• Prisitaikykite prie asmeninių poreikių : Galų gale, ideali pertraukų trukmė ir dažnumas kiekvienam asmeniui gali skirtis Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pakoreguoti pertraukų tvarkaraštį pagal asmeninius poreikius ir produktyvumo modelius.